Trečiąjį 2024 m. Ketvirtį ES ekonomikos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas buvo 767 mln. Tonų CO2 ekvivalentų (CO2-EQ), tai yra 0,6%, palyginti su tuo pačiu 2023 m. Ketvirčiu (772 milijonai tonų CO2-EQ). ES bendrasis vidaus produktas (BVP) užregistravo 1,3% padidėjimą trečiąjį 2024 m. Ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2023 m. Ketvirčiu.
Ši informacija yra iš Duomenys apie ketvirčio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo įvertinimus Ekonomine veikla, kurią šiandien paskelbė „Eurostat“. Ketvirtiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamųjų teršalų skaičiavimai papildo ketvirčio socialinius ir ekonominius duomenis, tokius kaip BVP ar užimtumas.
Šiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės išvados iš išsamesnių išvadų Statistika paaiškino straipsnį apie ketvirčio šiltnamio efektąjį dujų išmetimą.
Šaltinio duomenų rinkiniai: env_ac_aigg_q ir namq_10_gdp
Ekonominiai sektoriai, atsakingi už didžiausią sumažėjimą tarp ketvirčių, buvo elektros ir dujų tiekimas (-6,7%) ir transportavimo bei saugojimo (-0,9%).
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas 16 ES šalyse
Trečiąjį 2024 m. Ketvirtį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažėjimas buvo įvertintas 16 ES šalių, palyginti su tuo pačiu 2023 m. Ketvirčiu.
Didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas buvo apskaičiuotas Austrijoje (-7,8%), Vengrijoje (-3,3%) ir Danijoje (-2,8%).
Iš tų 16 ES šalių 4 užfiksavo jų BVP (Vengrijos, Austrijos, Estijos ir Rumunijos) nuosmukį. Manoma, kad kitos 12 ES šalys (Malta, Kroatija, Ispanija, Danija, Čekija, Portugalija, Prancūzija, Nyderlandai, Lenkija, Belgija, Suomija ir Vokietija) sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis augant BVP.
Šaltinio duomenų rinkiniai: env_ac_aigg_q ir namq_10_gdp
Norėdami gauti daugiau informacijos
Metodinės pastabos
- Ketvirčio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo metaduomenys.
- Šios naujienų elemento skaičiai yra ne sezoniškai pakoreguoti. Pažanga matuojama pagal tą patį ketvirtį praėjusiais metais, kad būtų išvengta sezoninio poveikio trukdžių.
- Čia pateikiami duomenys pateikiami „Eurostat“ įvertinimais, išskyrus Nyderlandus, Švediją ir Ispaniją, kurie pateikė jų pačių įvertinimus. Eurostato metodika skiriasi nuo Jungtinių Tautų (JT) taisyklių, ypač priskiriant tarptautinio transporto išmetimą atskiroms šalims. Eurostato vertinimai apima šiuos išmetamus teršalus į kiekvienos šalies sumą, po tarptautinės Aplinkos ir ekonominės apskaitos sistema (Radijo) standartas.
- Kaip JTBKCC ir Paryžiaus susitarimo šalys, ES ir ES šalys kasmet praneša apie savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą JT. Vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų „Kioto krepšį“ sudaro anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O) ir fluorintos dujos. Jie išreiškiami bendrame vienete, CO2 ekvivalentuose. ES šalys privalo stebėti šių dujų išmetimą visiems šaltinių sektoriams, remiantis tarptautiniu mastu sutartais įsipareigojimais ir taisyklėmis. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius Europos aplinkos agentūra valdoma nuo 1990 m. Iki 2 metų iki einamųjų metų išmetamųjų teršalų ir kiekvienam pavasarį pateikiama JT po kokybės patikrinimo. Remiantis Europos klimato įstatymu, ES klimato tikslas yra iki 2030 m. Sumažinti –55% grynąjį ir klimato neutralumą iki 2050 m.
Pasidalykite šiuo straipsniu:
ES reporteris skelbia straipsnius iš įvairių išorinių šaltinių, kurie išreiškia platų požiūrių spektrą. Šių straipsnių pozicijos nebūtinai yra ES reporterio.
