Išsiuntėte CV į darbo poziciją, kuri iš tiesų sudomino. Atrodo, kad sunkiausia dalis jau padaryta – kandidatuota, o dabar belieka laukti skambučio ar elektroninio. laiško. Tačiau būtent laukimo etapas kandidatams dažnai kelia daugiausia klausimų: kada jau galima pasiteirauti? Ar verta paskambinti? Gal personalo atranka numatytai pozicijai jau pasibaigė?Ką rašyti personalo specialistui? O gal geriau nieko nedaryti?
Dirbdama personalo atrankose matau įvairių kandidatų elgesio. Vieni savo kandidatūrą pateikia profesionaliai ir ramiai, kiti, norėdami parodyti susidomėjimą, kartais persistengia. Nors noras būti pastebėtam yra visiškai suprantamas, ne kiekvienas bandymas atkreipti į save dėmesį padeda.
Todėl verta aptarti keletą dalykų, kurių nereikėtų daryti jau išsiuntus CV.
- Neskubėkite skambinti iškart po kandidatavimo
Viena dažniausių situacijų – kandidatas išsiunčia CV ryte, o jau po kelių valandų skambina pasitikslinti, ar CV gautas.
Žinoma, pats skambutis nėra problema. Tačiau dažniausiai tokio skambučio tiesiog nereikia. Jei kandidatavote per darbo portalą, CV patenka į darbdavio ar atranką vykdančio specialisto sistemą. Jei CV siuntėte el. paštu, laiškas taip pat pasiekia gavėją.
Personalo atranka reikalauja laiko. Atrankos specialistas gali tą pačią dieną dar neturėti galimybės peržiūrėti visų kandidatų. Kartais vienu metu vykdomos kelios atrankos, vyksta pokalbiai, derinami susitikimai su klientais ar vadovais.
Todėl po kandidatavimo verta suteikti šiek tiek laiko.
Jeigu skelbime nurodyta, kad su tinkamais kandidatais bus susisiekta, kantrybė čia yra privalumas.
- Nerašykite kasdien klausdami, ar jau yra naujienų
Norėti žinoti savo kandidatūros statusą – visiškai normalu. Tačiau tarp parodyto susidomėjimo ir nuolatinio spaudimo yra didelis skirtumas.
Žinutės:
„Ar jau peržiūrėjote mano CV?“
„Ar yra naujienų?“
„Tai kaip dėl darbo?“
„Kada galėčiau pradėti dirbti?“
– siunčiamos kelis kartus per savaitę tikrai nepadės tapti stipresniu kandidatu.
Jeigu atrankos specialistas turi naujienų, dažniausiai kandidatas apie jas bus informuotas. O jeigu sprendimas dar nepriimtas, pakartotiniai klausimai proceso nepagreitins.
Jeigu norite pasitikslinti situaciją, galima parašyti vieną trumpą, profesionalią žinutę po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo to, kas buvo sutarta pokalbio metu.
Pavyzdžiui: „Sveiki, norėjau pasiteirauti, ar jau turite naujienų dėl atrankos proceso. Pozicija mane vis dar domina, todėl būčiau dėkingas už informaciją.“
Tokio bendravimo visiškai pakanka.
- Nepersistenkite bandydami „įrodyti“, kad labai norite šio darbo
Kartais kandidatai mano, kad kuo daugiau parodys entuziazmo, tuo didesnė tikimybė būti pasirinktam.
Tačiau profesionaliame atrankos procese svarbus ne tik noras gauti darbą, bet ir tai, ar kandidato patirtis, kompetencijos, motyvacija bei lūkesčiai atitinka poziciją.
Vien frazės „Aš labai noriu šio darbo“ nepadarys kandidato stipresniu.
Daug geriau parodyti susidomėjimą konkrečiai pozicijai: pasidomėti įmone, suprasti pagrindines darbo funkcijas ir pokalbio metu argumentuotai paaiškinti, kodėl ši pozicija jus domina.
Susidomėjimas turėtų atsispindėti ne žinučių kiekyje, o jų turinyje.
- Nerašykite personalo specialistui per visas įmanomas platformas
Šiais laikais kandidatas gali rasti atrankos specialisto el. paštą, telefoną, „LinkedIn“, „Facebook“ ir kitus kontaktus.
Tačiau tai nereiškia, kad reikia naudoti visus.
Jeigu kandidatavote el. paštu, nėra būtina po kelių valandų parašyti dar ir „LinkedIn“:
„Sveiki, ką tik išsiunčiau CV, ar gavote?“
Dar blogesnis variantas – kai kandidatas parašo keliose platformose ir kiekvienoje laukia atsakymo.
Profesionalus bendravimas reiškia ir gebėjimą pasirinkti tinkamą komunikacijos kanalą bei gerbti kito žmogaus laiką.
- Nesiųskite CV dar kartą, jei niekas to neprašė
Jeigu CV jau išsiuntėte ir negavote pranešimo apie techninę problemą, nėra reikalo jo persiųsti dar kelis kartus.
Kartais kandidatai pagalvoja: „Gal mano laiškas pasimetė, todėl išsiųsiu dar kartą.“
Jeigu praėjo labai daug laiko ir norite atnaujinti kontaktą, geriau parašyti trumpą žinutę, o ne tiesiog kelis kartus persiųsti tą patį dokumentą.
Taip pat verta pasirūpinti, kad CV būtų aiškus ir aktualus dar prieš kandidatuojant. Jei po savaitės prisimenate, kad pamiršote įrašyti svarbią patirtį, tuomet galima papildomai informuoti atrankos specialistą, tačiau tai neturėtų tapti nuolatiniu dokumentų siuntimu.
- Nekalbėkite neigiamai apie dabartinį ar buvusį darbdavį
Tai ypač svarbu, jei po kandidatavimo esate pakviestas į pokalbį.
Kandidatas gali turėti labai svarių priežasčių palikti dabartinę darbovietę. Galbūt nėra augimo galimybių, pasikeitė vadovas, sumažėjo motyvacija ar tiesiog norisi naujų iššūkių.
Tačiau net ir sudėtingoje situacijoje verta išlaikyti profesionalų toną.
Tokie pasakymai kaip „ten visi nieko nesupranta“, „vadovas yra nekompetentingas“, „kolegos siaubingi“ ar „įmonė visiškai nieko nepadarė dėl darbuotojų“ atrankos metu gali sukelti daugiau klausimų nei suteikti naudos.
Darbdavys gali pagalvoti: jeigu ateityje šis žmogus išeis iš mūsų įmonės, ar apie mus taip pat kalbės?
Geriau akcentuoti tai, ko ieškote ateityje, o ne vien tai, nuo ko norite pabėgti.
- Neskubėkite derėtis dėl atlyginimo dar prieš susipažįstant su pozicija
Atlyginimo klausimas yra svarbus ir jį tikrai reikia aptarti. Tačiau kartais kandidatas apie atlyginimą pradeda kalbėti dar prieš išsiaiškinęs, ką konkrečiai reikės daryti.
„O kiek mokate?“
„Koks maksimalus atlyginimas?“
„Ar galima iškart 3000 eurų į rankas?“
Jeigu tai yra vienintelis kandidato klausimas, darbdaviui gali susidaryti įspūdis, kad pagrindinis motyvas yra tik atlygis.
Tai nereiškia, kad atlyginimo nereikia klausti. Priešingai – tiek kandidatui, tiek darbdaviui svarbu kuo anksčiau suprasti, ar lūkesčiai sutampa. Tačiau profesionaliai tai galima padaryti ir kitaip.
Pavyzdžiui: „Norėčiau pasitikslinti, koks yra šios pozicijos atlygio intervalas, kad galėtume įsivertinti, ar mūsų lūkesčiai sutampa.“
Tai skamba visiškai kitaip.
- Nedingkite po pokalbio
Dar viena situacija, kurią atrankose tenka matyti gana dažnai – kandidatas dalyvauja pokalbyje, atrodo susidomėjęs, tačiau vėliau tiesiog nebeatsiliepia.
Kartais kandidatas gauna kitą pasiūlymą. Kartais persigalvoja. Kartais pozicija pasirodo ne tokia patraukli, kaip atrodė iš pradžių.
Visa tai yra normalu.
Nenormalu – tiesiog dingti.
Jeigu nebenorite tęsti atrankos, užtenka vienos trumpos žinutės:
„Ačiū už skirtą laiką ir pokalbį. Įvertinęs situaciją nusprendžiau šiuo metu atrankoje nebedalyvauti.“
Tokioje situacijoje jūs išlaikote profesionalų santykį ir paliekate gerą įspūdį. Juk niekada nežinote, kada ateityje vėl susitiksite su tuo pačiu atrankos specialistu ar įmone.
- Neatsisakykite pokalbio paskutinę minutę be rimtos priežasties
Darbdaviai supranta, kad gyvenime pasitaiko netikėtų situacijų. Susirgote, atsitiko nenumatyta situacija, atsirado svarbi priežastis – apie tai tiesiog reikia informuoti.
Tačiau jei pokalbis numatytas 10 valandą, o 9:55 parašote, kad „nepavyks“, nors apie tai žinojote iš vakaro, tai nėra geras signalas.
Ypač jei norite dirbti pozicijoje, kurioje reikalingas atsakingumas, planavimas ir pagarba kito žmogaus laikui.
Jeigu negalite dalyvauti – informuokite kuo anksčiau ir pasiūlykite kitą laiką.
- Nepamirškite, kad atranka yra abipusis procesas
Galbūt svarbiausias dalykas, kurį norėčiau pasakyti kandidatams – darbo pokalbis nėra egzaminas, kuriame vienas žmogus vertina kitą.
Atrankos metu vertinamas ne tik kandidatas. Kandidatas taip pat vertina įmonę, vadovą, komandą, darbo pobūdį, atlygio sistemą ir tai, ar ši vieta jam iš tiesų tinka.
Todėl nereikia bijoti užduoti klausimų.
Kiekvienas kandidatas turi teisę pasidomėti, kokios bus jo atsakomybės, kaip atrodo darbo diena, kokie keliami tikslai, kam reikės atsiskaityti, kaip vertinami rezultatai, kokios yra augimo galimybės ir kokios yra pagrindinės darbo sąlygos.
Svarbiausia – klausti tinkamu metu ir profesionaliai.
Ką daryti vietoj to?
Jeigu jau aplikavote į darbo poziciją, geriausia strategija gana paprasta:
Kandidatuokite atsakingai. Prieš siųsdami CV įsitikinkite, kad pozicija iš tiesų jus domina.
Perskaitykite skelbimą. Jei atsakymas į jūsų klausimą jau yra skelbime, nereikia jo dar kartą klausti.
Palaukite. Suteikite darbdaviui ar atrankos specialistui laiko peržiūrėti kandidatūras.
Jeigu reikia – priminkite apie save vieną kartą. Trumpai, mandagiai ir profesionaliai.
Būkite pasiruošę pokalbiui. Pasidomėkite įmone, pozicija ir pagalvokite, kokią vertę galite sukurti.
Bendraukite pagarbiai. Net jeigu šis darbas neįvyks, profesionalus santykis gali būti naudingas ateityje.
Galiausiai, atrankose labai daug pasako ne tik kandidato CV ar darbo patirtis. Įspūdį kuria ir tai, kaip žmogus bendrauja, kaip laikosi susitarimų, kaip reaguoja į neigiamą atsakymą ir kaip gerbia kito žmogaus laiką.
Todėl kandidatuojant į darbą verta prisiminti paprastą taisyklę: noras būti pastebėtam yra gerai, tačiau profesionalumas neturėtų būti painiojamas su nuolatiniu priminimu apie save.
Kartais geriausia, ką galite padaryti išsiuntę CV – ne rašyti dar vieną žinutę, o tiesiog būti pasiruošusiam, kai suskambės telefonas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie personalo atrankos pokalbį
- Kokie klausimai dažniausiai užduodami darbo pokalbio metu?
Darbo pokalbio metu dažniausiai klausiama apie kandidato darbo patirtį, profesinius pasiekimus, stipriąsias ir silpnąsias, kartais silpnąsias savybes, motyvaciją bei lūkesčius. Taip pat gali būti klausiama, kodėl kandidatas nori dirbti būtent šioje įmonėje, kodėl pasirinko konkrečią poziciją ir kaip jo patirtis atitinka keliamus reikalavimus. Atsakymai padeda personalo atrankos specialistui ar vadovui įvertinti ne tik kandidato kompetencijas, bet ir jo motyvaciją bei tinkamumą konkrečiai pozicijai.
- Kaip pasiruošti personalo atrankos pokalbiui?
Prieš darbo pokalbį verta iš naujo įvertinti savo profesinę patirtį, svarbiausius pasiekimus ir kompetencijas, susipažinti su įmone, siūloma pozicija bei jos reikalavimais. Taip pat naudinga iš anksto apgalvoti atsakymus į dažniausiai užduodamus darbo pokalbio klausimus. Geras pasiruošimas padeda aiškiau pristatyti savo patirtį ir sumažina jaudulį pokalbio metu.
- Ką personalo atrankos specialistas vertina darbo pokalbio metu?
Personalo atrankos pokalbio metu vertinama ne tik kandidato profesinė patirtis ir žinios. Atsižvelgiama į motyvaciją, bendravimo gebėjimus, gebėjimą argumentuoti savo nuomonę, problemų sprendimą, atsakomybės prisiėmimą, komandinio darbo įgūdžius bei asmenines savybes, priklausomai nuo pozicijos ir bendras įvaizdis. Kandidato atsakymai taip pat leidžia įvertinti, kiek jo lūkesčiai ir darbo stilius atitinka konkrečios organizacijos bei pozicijos poreikius.
- Ar darbo pokalbio metu vertinamos kandidato asmeninės savybės?
Taip. Personalo atrankos metu svarbu įvertinti ne tik profesines kompetencijas, bet ir asmenines savybes, kurios gali būti reikšmingos konkrečiam darbui. Priklausomai nuo pozicijos, gali būti vertinamas kandidato savarankiškumas, atsakomybė, lyderystė, komunikabilumas, analitinis mąstymas, orientacija į rezultatą, atsparumas stresui ar gebėjimas dirbti komandoje. Kai kuriose atrankose papildomai naudojami profesionalūs asmenybės ir kompetencijų vertinimo metodai, testai, užduotys, interviu metu taikomos psichologinės technikos.
- Kokius klausimus kandidatas turėtų užduoti darbo pokalbio metu?
Darbo pokalbis yra ne tik galimybė darbdaviui įvertinti kandidatą – tai ir kandidato galimybė įvertinti būsimą darbą. Kandidatui verta klausti apie įmonės veiklos specifiką, ko įmonė tikisi, apie pagrindines pozicijos atsakomybes, komandą, lūkesčius, vertinimo kriterijus ir tobulėjimo galimybes. Tikslingi klausimai parodo kandidato susidomėjimą pozicija, pasiruošimą ir gebėjimą mąstyti apie būsimą darbą plačiau.
Profesionaliai vykdomas personalo atrankos pokalbis padeda darbdaviui ne tik patikrinti kandidato profesinę patirtį, bet ir įvertinti jo motyvaciją, kompetencijas bei tinkamumą konkrečiai organizacijai. Todėl kokybiška personalo atranka prasideda ne nuo CV peržiūros, o nuo aiškiai apibrėžto kandidato profilio ir struktūruoto vertinimo proceso.